Kretingos rajono Salantų kultūros centras

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Please wait while JT SlideShow is loading images...
Photo Title 1Photo Title 2Photo Title 3Photo Title 4Photo Title 5
Pradžia
Naujienos

Edukacinis užsiėmimas „Atvirukų gaminimas“.

El. paštas Spausdinti PDF
lvsss

Šį mėnesį Laivių skyriuje buvo suplanuotas edukacinis užsiėmimas „Atvirukų gaminimas“. Kviečiame visus į virtualią edukaciją! Artėja Motinos diena. Nustebinkime, sušildykime mamų širdis, kurkime visi kartu. Už virtualią edukaciją, už pasidalijimą savo kūryba, už bendrystę dėkojame edukatorei Daivai Stonkuvienei.

 Edukacinio užsiėmimo vaizdo įrašas

Laivių skyriaus vedėja Rožė Žvinklienė


 

Kuršių genties takais aplink Salantus. Užduotis Jums!

El. paštas Spausdinti PDF
kurs
Pasirengimas žygiui ir pažintis su Salantų krašto praeitimi tęsiasi. Po šiandienos pasivaikščiojimo po Laivių piliakalnį užduotis Jums!
Salantų kultūros centro informacija


Atnaujinta 2020-04-21
 

„Ekologiško žmogaus žvilgsnis į gamtą iš savo kiemo“

El. paštas Spausdinti PDF
AZ

Rodos, kiek keistokai pavadinta virtuali iš Kalnalio kilusio, o dabar „nutūpusio“ Nasrėnuose, Arvydo Zaleckio nuotraukų paroda. Tačiau šis pavadinimas į galvą šovė pokalbio su Arvydu metu. Jis juokavo, jog yra labai ekologiškas žmogus: „Aš visą gyvenimą nevairuoju automobilio, čia pat visur aplakstau dviračiu“.
O fotografija jį lydėjusi dar nuo mokyklos laikų. Pats fotografuodavo, pats ryškindavo foto juosteles. „Buvo reikalų, kol atsirasdavo nuotraukos, o dabar nuspaudei telefone mygtuką ir matai vaizdą“, - šypsojosi jis. Atsiradus išmaniesiems telefonams, fotoaparato ir nebeprireikia. „Mano šios nuotraukos visos telefoninės“, - prisipažįsta pašnekovas.
Kodėl nuotraukose fiksuoja beveik vien tik gamtovaizdžius? „Aš – gamtos vaikas. Ir mokykloje mane labiausiai domino gamtamoksliniai dalykai, nesu „tiksliukas“. Vaikystėje buvo išbraidytos visos upės, išlakstyti laukai, išlandžioti miškai. Žavi mane gamta ir liūdina faktas, kad mes prarandame tokią gražią savo žemę ją teršdami ir nuodydami. Mano daugelis nuotraukų nufotografuotos čia pat kieme. Kai kas nors atvažiuoja, pasižvalgo po kiemą ir sako, jog čia nieko tokio nėra, kas matyti nuotraukose. Bet tik tereikia atidžiau įsižiūrėti: čia vabaliukas ropoja, čia gėlė kelia žiedą, o kiek paukščių atskrenda... Apmaudu, kad daugelis žmonių nepastebi paprastų, bet labai gražių gamtos padovanotų vaizdų“,- pasakoja Arvydas. Žavisi jis saulėtekiais ir saulėlydžiais, nes tada, pasak jo, dangus nusidažo labai įspūdingomis spalvomis. „Fotografija be šviesos žaismo nebūtų įspūdinga. Man gražu tie nepakartojami gamtos potėpiai. Kaip sako aplinkiniai esu „šiek tiek prie meno“, o tai giminės bruožas“, - atvirauja A. Zaleckis.
Tad kviečiu patyrinėti gamtą Arvydo akimis. O Arvydui dėkoju už tai, kad sutiko su mumis pasidalinti sustabdytomis akimirkomis.

Virtualios parodos nuoroda: https://www.facebook.com/vitalijaval

Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė


 

Virtuali ekskursija ant Laivių piliakalnio

El. paštas Spausdinti PDF
RIC

Toliau tęsiame pažintį su mūsų krašto senaisiais probočiais – kuršių gentimi. Šį gražų antradienį apsilankėme ant Laivių piliakalnio, kur pakalbinome kraštietį, laiviškį, kuršių atkuriamosios istorijos klubo PILSOTS narį Ričardą Pocių! Apie Laivių piliakalnį, istorinę rekonstrukciją, istorinės atminties svarbą, mūsų karingąją kuršių gentį! p.s. filmuota laikantis saugaus atstumo. Gero klausymo ir gražios dienos Jums. Tikimės, jog rugpjūtį  jau tikrai susitiksime planuojamame pėsčiųjų žygyje aplink Salantus kuršių genties takais ir gyvai turėsite progą pabendrauti su klubo PILSOTS nariais. 

VAIZDO ĮRAŠAS

Salantų kultūros centro informacija


Atnaujinta 2020-04-21
 

Virtuali paroda „Veltinukai“

El. paštas Spausdinti PDF
vltn

Maloniai kviečiame į virtualią zarasiškės Dalios Šileikytės veltų šlepečių parodą, skirtą vaikams! 

„Vilna į mano erdvę atėjo atsitiktinai, tuo metu jau buvo gimusi antroji dukrelė. Motinystės džiaugsmas skatino ieškoti dar daugiau švelnumo. Tada pirmą kartą ir panardinau rankas į vilnas.... Patiko. Taip gimė pirmosios šlepetės. Paskui – antrosios... Pasitikėjimas augo, o šlepetės buvo vis labiau prijaukinamos – supratau, kaip „auginti“ taškuotas, gėlėtas. Šie metai – Žiurkės metai. Mano veltos šlepetės-peliukai – populiariausi. Veltinius peliukus ypatingai mėgsta vaikai. Jūs galvojate, kad peliukai būna tik pilki? Netiesa, tikrai žinau, kad po kambarį gali lakstyti ir rožiniai, ir geltoni, ir žali, ir mėlyni peliukai. Bet, jei tik Jūs panorėtumėte, peliukai galėtų net languoti ar su taškučiais... Yra ir paršiukų, ir avyčių, ir katiniukų... Patikinu, ir peliukai, ir paršiukai, ir kiti gyvūnėliai, ir ne tik gyvūnėliai visada maloniai šildo vaikams (ir ne tik vaikams) kojytes“, – apie savo kūrinius kalba autorė. Daugiau informacijos apie šios vėlėjos darbus galite rasti: https://www.facebook.com/rankdarbiusalasala/
Malonių akimirkų lankantis vaikiškų šlepečių parodoje!

Parodos nuoroda: https://www.facebook.com/vitalijaval

Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė



Atnaujinta 2020-04-28
 

Žvainių skyriuje paskelbti konkurso nugalėtojai

El. paštas Spausdinti PDF
Konkursas

Atvelykio sekmadienis – pati geriausia proga paskelbti Žvainių skyriaus ir „Imbariečių draugijos" organizuoto konkurso „Gražiausiais Velykų margutis“ nugalėtojus. Ačiū Jums už aktyvumą, geranoriškumą, už idėjos palaikymą, už dalyvavimą, už balsavimą, už kūrybą, už tradicijų puoselėjimą ir už bendrystę.

O dabar skelbiame nugalėtojus! 101 balsą, paspausdami po mėgstama fotografija „patinka“ ir kitus ženklus, Jūs skyrėte Danutės Bertašienės iš Žvainių margučiams. Antroje vietoje liko kūlupėniškės Laimos Vencevičienės ir jos sūnelių margučiai, sulaukę 70 Jūsų „patinka". Trečioje vietoje rikiuojasi Vidos Čižinauskaitės iš Babtų (Kauno r.) kūriniai, sulaukę 52 „patinka". Konkurso nugalėtojų lauks Žvainių skyriaus, „Imbariečių draugijos" ir Seimo narės Levutės Staniuvienės įsteigti prizai. Juos nugalėtojams įteiksime, kai baigsis karantinas ir bus saugu bendrauti! 

Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė


Atnaujinta 2020-04-20
 

Jurginės. Ganiavos pradžia.

El. paštas Spausdinti PDF
arkl

Salantai, XX a. II deš. Brikoje sėdi Antanas Meškys su žmona Salomėja Beržonskyte-Meškiene. Nežinomas fotografas. Nuotr. iš B. M. Meškytės-Mineikienės asmeninio archyvo.
O šiandien, balandžio 23 d., tradiciškai – Jurginės, ganiavos pradžia. Anksčiau šią dieną nors trumpam po žiemos iš tvartų būdavo išgenami galvijai. Tądien iš tvartų į pirmąją pievų žalumą – jorę – išgenami galvijai, perkentėję šaltą žiemą ir alkaną pavasario pradžią. Šeimininkas pakrapydavo išgenamus gyvulius švęstu vandeniu. Tada paimdavo spyną į ranką, apeidavo triskart bandą, užrakindavo ir padėdavo ant tvarto slenksčio. Tai visi gyvuliai ganiavos metą turėtų išlikti saugūs. Patys griežčiausi Jurginių draudimai susiję su žeme – jokiu būdu nevalia jos „judinti“: arti, akėti, sėti, kasti, net kuolo į žemę įkalti.
Bažnytkaimiuose, kur būdavo Šv. Jurgio atlaidai, vykdavo didelės arklių mugės. Vilniuje būta net dviejų savaičių Jurginių jomarko. Į bažnyčią per Jurgines žmonės aukai nešdavo kiaušinių, sūrių, sviesto.
Gražios Jums dienos! 

Salantų kultūros centro informacija


 

Spalvingai po praeities Salantus

El. paštas Spausdinti PDF
VTDIDZ

Spalvingai keliamės į praeities Salantus. 1930 m. Užduotis Jums. Gal kas žino, kokia istorine proga prieš 90 metų salantiškiai taip gausiai ir pasipuošę susirinko į miesto centrinę aikštę? Laukiame Jūsų minčių! Fot. S. Jonutis. Nuotr. iš P. Vaniuchino archyvo.

Salantų kultūros centro informacija


 

Ieškome gegužinių tradiciją menančių fotografijų iš Salantų krašto

El. paštas Spausdinti PDF
drbn

Labas, bičiuliai! Gal pas ką iš Jūsų sename albume puikuojasi fotografija, menanti gegužinių (šokių) tradiciją Salantų krašte (Juodupėnuose, Laiviuose, Pesčiuose, Leliūnuose, Imbarėje, Erlėnuose, Žvainiuose ar kituose aplinkiniuose kaimuose bei pačiuose Salantuose)?!
Pavasariui vis įgaunant pagreitį, mintyse jau keliaujame į gegužės mėnesį ir tęsiame virtualią kraštotyrinę veiklą. Dar visai netolimoje praeityje būta gegužinių tradicijos, į kurias rinkdavosi jaunimas, berželiais ir kitais įvairiais žolynais apsmaigstytose vietose vykdavo šokiai. Šią tradiciją dar tikrai mena mūsų senieji krašto gyventojai!
Labai tikimės, jog kokia sena fotografija ar įdomi istorija apie gegužinių tradiciją, jų metu vykusius šokius, dar yra užsilikusi pas Jus ir gali pasiekti dienos šviesą iš Jūsų artimųjų senų albumų ir prisiminimų. Senų fotografijų kopijų ir kitos informacijos laukiame el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai  
Fotografijoje gegužinės Darbėnuose dalyviai 1930 m. (Kretingos muziejaus fotografija).

Salantų kultūros centro informacija


Atnaujinta 2020-04-17
 

Gražaus ir jaukaus Jums Atvelykio!

El. paštas Spausdinti PDF
fffėeėėėėėė

Įvertinus Velykų margučių marginimo konkurso rezultatus, Salantų pyrago lauknešėliai keliauja Erikai Kuzminskei ir Agnei Razmienei! Dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse!

Atvelykio proga primename ir apie šios šventės tradicijas.

Atvelykis – tarsi Velykų šventės atkartojimas, tik stalas kuklesnis, o dėmesys skiriamas vaikams. Nuo Velykų būna praėję šiek tiek laiko, tad vaikai suspėja prisirinkti kiaušinių, tradiciškai yra žaidžiami įvairūs žaidimai, vyksta ridenimai. Atvelykis siejamas su sūpuoklėmis – anuomet būtent per vaikų Velykėles žmonės imdavo suptis ir džiaugtis pavasariu.

Būtinas šventės akcentas – pyragas. „Tradiciškai kepdavo „Bobas“ – manyta, kad kuo ji aukštesnė, tuo skanesnė. Jei šeima pasiturinti, prikepdavo ir kitokių pyragų, meduolių, keksų. Ant stalo dėdavo ir virtos mėsos, ir šaltienos, ir kiaušinių. Jei sąlygos menkesnės, kepdavo paprastesnį pyragą, vadintą „Pagalve“. Svarbiausias momentas – mielės ir pyragų kilimas. Moterys anuomet visokių papročių turėjusios, kad tik tie pyragai kiltų, su mielėmis aplink trobas lakstydavo, tikėjo, kad tai turės įtakos pyragų „augimui“, – pasakoja etnologė N.Marcinkevičienė.

Etnologės teigimu, per Atvelykį taip pat būdavo priimtina suvalgyti bent vieną baltą, nemargintą, kietai virtą kiaušinį. „Tai labiau liturginis paprotys, mat per apeigas bažnyčioje taip pat buvo įprasta apsirengti baltai. O balta – tai visuomet nauja pradžia. Jei laikotės papročių, tuomet pusryčiams paprastas baltas kiaušinis bus labai simboliška.

O kas šiandien neturite galimybės pasisupti, kviečiame Jus pasiklausyti žemaitiškos Velykų liaudies dainos „Bernelis supava“!
Velykų liaudies daina

 Salantų kultūros centro informacija


Atnaujinta 2020-04-19
 


Puslapis 4 iš 92

Naujienų prenumerata