Kretingos rajono Salantų kultūros centras

Didžiausia ir labiausiai laukiama pavasario šventė yra Velykos, bet nereikėtų pamiršti ir kitos, ne mažiau nuotaikingos šventės – Atvelykio, kuri liaudyje dar vadinama mažosiomis arba vaikų Velykėlėmis. Šios šventės metu visas dėmesys skiriamas vaikams. Švęskime linksmai ir spalvingai drauge su visa šeima! Laivių skyrius kviečia šeimas dalyvauti konkurse „Velykinių ketureilių kūrimas”. Sukurtus ketureilius siųskite Rožei Žvinklienei į messenger programėlę nuo balandžio 17 d. iki 18 d., o balandžio 19 d. ketureiliai bus skelbiami FB puslapyje „Laivių bendruomenė”. Daugiausia „patinka” surinkusioms šeimoms bus įteikti prizai. Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Laivių skyriaus vedėja Rožė Žvinklienė

„Tesusirenka čia visi – pasiilgę rojaus, poilsio ir ramybės vietos, amžino laimingumo vietos, kur ne­bėra ko bijoti barbarų.” VILIUS ORVIDAS.

Savo išgyvenimus Orvidų sodyboje Jonas Mekas yra taip aprašęs: „Tu stovi tarp visų tų akmenų ir jauti tokią didelę žmogaus jėgą, tokį neapsakomą atsispyrimą prieš visas totalitarines jėgas. Orvido sodyba yra paminklas, himnas, odė individualizmui, žmogaus sielai; manifestas prieš viską, kas nori užgniaužti žmogaus individualumą“. „Manau, kad lietuviai dar vis netiki, jog Orvido sodyba yra vienas iš keturių ar penkių didžiausių pasaulinės skulptūros kūrinių. Aš manau, kad Lietuva yra kaip Orvido motina: Orvido motina netiki, juokais leidžia – tai ir Lietuva juokais trupučiuką leidžia. Šios vietos svarbą mato kiti – iš pradžių Anglijoj, Japonijoj. Pirmiau nei Lietuva... O kas Lietuvoj? Čiurlionis… Čiurlionis, Čiurlionis... Čiurlionis yra gerai, bet jis buvo jau prieš šimtą metų. Bet po Čiurlionio yra Orvidas ir Mačiūnas, ir dar kitų yra“.
Kviečiame prisiminti ir pažiūrėti filmus, laidas apie mūsų kraštietį skulptorių, menininką, vienos įspūdingiausių sodybų Lietuvoje įkūrėją Vilių Orvidą!

Nurodos:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000065505/legendos-vilius-orvidas

https://www.youtube.com/watch?v=C26YEAH9cBI

https://www.youtube.com/watch?v=s6UnGvHuHCQ

Salantų kultūros centro informacija

Žvainių skyriaus ir „Imbariečių draugijos“ organizuotas gražiausio Velykų margučio konkursas sulaukė didelio susidomėjimo. Konkursui gauta daug margučių fotografijų, tarp kurių net – stručio kiaušinių margučiai. Konkurso dalyvių geografija labai plati – nuo Zarasų iki Kauno, nuo Plungės iki Salantų, nuo Skuodo iki Kretingos, nuo Žvainių iki Kūlupėnų. Širdingai dėkojame visiems dalyviams išgirdusiems mūsų kvietimą! Konkursas vis dar tęsiasi, tad kviečiame aktyviai balsuoti už Jums patikusius margučius. Daugiausia „patinka“ ar „širdučių“ sulaukę margučiai bus apdovanoti prizais. Specialų prizą įsteigė ir Seimo narė Levutė Staniuvienė. Balsuoti reikia už kiekvieną nuotrauką atskirai. Balsavimas vyks iki Atvelykio.

Balsuoti už Jums patikusius margučius galite čia –https://www.facebook.com/vitalijaval

Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė

Sveikiname visus Salantų kultūros centro bičiulius, kolegas, lankytojus, kolektyvų ir ansamblių narius šv. Velykų proga! Taip pat siunčiame ir Salantų kultūros centro vokalinio ansamblio sveikinimą! Pasiklausykime karantino laikotarpiu padainuotos dainos Jums! Dėkojame meno vadovui Irmantui Norkui ir šauniosioms dainorėlėms už tai, kad ir šiuo nelengvu metu sugeba dainuoti kartu, kurti ir judėti pirmyn! 

Dainos vaizdo įrašas

Salantų kultūros centro informacija

Toliau ruošiamės šv. Velykoms ir primename apie gražiausių margučių besipuikuosiančių ant salantiškių šventinio stalo konkursą! Šiuo karantino laikotarpiu kviečiame pasidalinti švenčių laukimo ir Velykų akimirkomis su visa mūsų bendruomene! Margučių fotografijų lauksime tiesiog čia, Salantų kultūros centro FB puslapyje, arba el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai . Gražiausius margučius išrinksime visi, balsuodami „širdutėmis“ po pasidalintomis nuotraukomis. Gražiausių margučių margintojų laukia prizai, kuriuos saugiai pristatysime per Atvelykį tiesiai į namus!
O mes skatiname natūralių, gamtinių priemonių, receptų naudojimą ir jau šį vakarą į rūgštaus vandens mišinį su juodalksnio žievėmis ir surūdijusiomis geležimis apmerkėme natūraliu bičių vašku margintus margučius! Jau šeštadienį žiūrėsime, koks bus rezultatas! O šia „marmalyne“ mielai galime pasidalinti ir su Jumis, žinoma, kiekis – ribotas. Dar kartą kviečiame aktyviai dalyvauti konkurse!

Ar žinojote, kad šiais metais Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija įtraukta į Lietuvos nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą? Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicijai – beveik 400 metų. Šios maldos ir giesmės, skirtos apmąstyti Jėzaus kančią – Žemaitijoje paplitusi katalikiška liaudies pamaldumo praktika. Šiandien šias giesmes dar galime išgirsti per šermenis, mirusiųjų minėjimus, gavėnios metu. Žemaitijoje nuo seno buvo tradicija giedotojams pritarti pučiamaisiais instrumentais: posmas giesmės, po jo – širdį veriantis dūdų verksmas. Kalnų giesmės labai artimos žemaičių liaudies dainoms. Tradiciškai giedodavo vyrai ir moterys paeiliui, dabar giedama ir atskiromis grupėmis, ir kartu.

Salantų krašte iki šiol renkamasi giedoti Kalvarijos kalnų. Juodupėnų kaimo žmonės Žemaičių Kalvarijos kalnų giedoti buriasi į kultūros skyrių. Grupės vedantysis balsas – Stasys Gricius. Juodupėniškiai giedojimo tradicijas puoselėja nebe pirmą dešimtmetį ir siekia, kad ji nenutrūktų, kad paveldas išliktų ateities kartoms, stiprėtų susiformavusios tradicijos bei jų sklaida. Giedoti kalnų tradiciškai kviečia ir Laivių skyrius. Šiuo metu laiviškių vyrų vedantysis balsas – Anicetas Reika, o moterų – Irena Dobrovolskienė ir Irena Latakienė. Žvainių skyrius vietos gyventojus taip pat ne kartą kvietė giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnų.

Salantų kultūros centro giedotojų kolektyvas (vad. Danutė Venckienė) puoselėdami senąsias giedojimo tradicijas gavėnios ir advento laikotarpiu gieda Žemaičių Kalvarijos kalnus, gegužės mėnesį renkasi prie koplytėlių giedoti „Majų“. Prieš Vėlines giedamos senovinės giesmės kapinėse, pagerbiant mirusius.

O Jums siūlome pažiūrėti 2008 metų LRT laidos „Gyvenimo ratu su Zita Kelmickaite“  įrašą apie salantiškių Dapšauskų šeimą, tebesaugančią senąją tradiciją – triūbyti per didžiausias šventes, atlaidus, vestuves ir laidotuves! Pasižiūrėkite, nes tai unikalu!

Laidos įrašas

Taip pat siūlome užsukti į nuorodą apačioje ir paklausyti salantiškių Dapšauskų šeimos giedamų Žemaičių Kalvarijos kalnų!

Žemaičių Kalvarijos kalnų įrašas