 |
Karantinas... Jis smarkiai pakoregavo ir Žvainių skyriaus gyvenimą. Šiandien būtume minėję Tarptautinę šeimos šventę ir susirinkę į tradicinį renginį „Viena šeima – viena širdim!“.
Tad šiandien visus Jus norime pakviesti į poetės Giedrės Mičiūnienės eilių ir nuotraukų šventę „Šeima – tai viltis: ten pateka saulė“.
Gegužės mėnuo išties įspūdingas... Pirmasis Gegužės Sekmadienis - Motinos diena – švelniausiomis gėlėmis, vaikų šypsenomis ir dėkingumu pražydusi šventė - pradeda gražų Šeimos švenčių ciklą... Motina – Gyvybės ir Meilės davėja, guodėja, ramintoja... Paskui – Šeimos diena... Šeima – tai valstybės pagrindas, tai atomas, iš kurių susidaro valstybė. Kuo tampresni ryšiai šeimoje, tuo ji tvirtesnė – tuo stipresnė ir valstybė... Tėvo diena baigia ciklą... Tėvo žodžiai – tvirti, bet malonūs; darbai sunkūs, bet plūsta tokie lengvi prisiminimai... Šeima – tai Meilė, Ramybė ir Taika. Tai Gėris, Svajonės ir Saulė... Šeima – tai Gyvenimas: Tikėjimas, Viltis ir Meilė.... Per amžius...
Ir dar šiek tiek apie poetę iš Zarasų Giedrė Mičiūnienė. Nėra tokių žodžių, kuriais galėtų išsakyt nuostabą, gėrėjimąsi, džiaugsmą, kad mūsų Lietuvoj yra tokių Kūrėjų, tokių žodžio meistrų, tokių žodžio menininkų. Neįvertintų, drįsčiau pasakyti. Juk tai didelių žinių, meilės žmogui ir savo kraštui, įkvėpimo, vilčių uraganas. Kas galėtų suskaičiuoti, kiek autorės širdy kambariukų, kad sutilptų ir nesusimaišytų eilės apie gyvenimą, viltį, meilę, atjautą ir visus kitus dalykus. Be galo didelė kūrėjos širdis, platūs jausmai ir gilūs išgyvenimai...
Aš tik dabar supratau ką kūryboje reiškia žodis „stipru“. Jei po pirmų eilučių netenki žado, o skaitomo kūrinio pusiaukelėj turi sustoti, atsikvėpt, nuramint „lekiančią“ širdį ir... skaityti toliau, tai, tai.... nepaprasta. Tikrai taip, Giedrės kūryba nesutelpa žodyje „gražu“. Todėl dažnai, perskaičius Jos eiles, nerandama žodžių, kaip išreikšti džiugesį ir nusistebėjimą tokiu gebėjimu perteikti viską taip nepaprastai paprastai.
Eilėraščiai labai taiklūs, paliečiantys jautriausiais sielos stygas, nusakantys Būties esmę „nuo – iki“. Kiekvienas kūrinys pilnas gilios išminties, gerumo, pasiaukojimo, vilties, nuolankumo, tikėjimo ir pasitikėjimo, meilės... Autorei žodžiai besąlygiškai paklūsta, apie ką berašytų, visada suskamba prasmingai, jausmingai ir giliai...
Pagrindiniai kūrybos motyvai – didžiulė, neaprėpiama Meilė gyvenimui ir Dėkojimas. Gyvenimas yra visoks, todėl natūralu, kad tiek šviesesnių, tiek tamsesnių dienų pasitaiko kiekvienam – manau, knygoje skaitytojai atpažins dalį savęs, eilėraščiai atliepia labai pažįstamus ir vienaip ar kitaip išgyventus dalykus. Naujų idėjų ir įkvėpimo suteikia naujos patirtys, o daugiausia tokių nutinka – žinoma, GYVENANT. Eilėraščių sėkme būtų galima laikyti atvirumą, tikrumą ir gyvus, žmogaus „Esatį“ atspindinčius žodžius.
Šio autorės eiles galima pavadinti Giesme... Giesme gerumui, meilei Mamai, Tėvui, Šeimai, meile artimui ir Dievui, žmogiškumui, supratingumui. Jo tarsi supintos iš įvairiaspalvių gijų. Kaip ir pats gyvenimas. Tose gijose – išėjusių artimųjų ir draugų atminimas, gamtos prisiglaudimas, banguota laiko tėkmė, mintys apie „Esatį ir Būtį“, apie „Nebūtį“. Giedrė yra tose praeities ir dabarties gijose, vis dar negalinti atsistebėti šiuo pasauliu ir jo stebuklais.
Žiūrėkite nuorodą:
https://www.facebook.com/vitalijaval
Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė
|
|
|
Įminkite mįslę! Bėras – ne žirgas, žalias – ne žolė, mėlynas – ne dangus, geltonas – ne vaškas, pilkas – ne kiškis, žilas – ne senelis, baltas – ne sniegas. Kas? Teisingai! Linai!
O mes jau ruošiame dirvos plotelį linams sėti! Rudeniop planuojame pristatyti Jums lino kelią ir rengti lino kelio edukacinius užsiėmimus!
Pateikiame Jums keletą mūsų probočių prietarų ir tikėjimų apie linų sėją:
Linus sėjant, verda gaspadoriams kiaušinius, kad linai balti būtų. Gaspadorius dirvoje įsmeigia ilgą žabą, kad linai aukšti užaugtų.
Linams žemę įdirbti, t. y. arti, akėti, rudenį ar pavasarį geriausia, kai pučia šiaurės vėjas. Sako, jeigu žemė įdirbta pučiant šiauriui, tai joje pasėtų linų nepuola jokie vabalai.
Taikydavo juos sėti per mėnesio pilniją (pilnatį), nes tada pasėti linai labiau auga. Jeigu linai pasėjami per jaunatį, tai jų kaulas yra silpnas ir linai sukrinta.
Jeigu nori, kad linų pilnoštas būtų ilgas, linai išaugtų ilgi, tai reikia juos sėti tada, kada danguje yra drūžėti debesys.
Kai baigdavo sėti visus linus, tai sėjėjas mesdavo paskutinę saują tiesiog į viršų, kad linai aukštesni užaugtų.
Salantų kultūros centro informacija
|
 |
| Pasirengimas žygiui ir pažintis su Salantų krašto praeitimi tęsiasi. Po šiandienos pasivaikščiojimo po Laivių piliakalnį užduotis Jums!
Salantų kultūros centro informacija
|
 |
|
Toliau tęsiame pažintį su mūsų krašto senaisiais probočiais – kuršių gentimi. Šį gražų antradienį apsilankėme ant Laivių piliakalnio, kur pakalbinome kraštietį, laiviškį, kuršių atkuriamosios istorijos klubo PILSOTS narį Ričardą Pocių! Apie Laivių piliakalnį, istorinę rekonstrukciją, istorinės atminties svarbą, mūsų karingąją kuršių gentį! p.s. filmuota laikantis saugaus atstumo. Gero klausymo ir gražios dienos Jums. Tikimės, jog rugpjūtį jau tikrai susitiksime planuojamame pėsčiųjų žygyje aplink Salantus kuršių genties takais ir gyvai turėsite progą pabendrauti su klubo PILSOTS nariais.
VAIZDO ĮRAŠAS
Salantų kultūros centro informacija
|
 |
|
Atvelykio sekmadienis – pati geriausia proga paskelbti Žvainių skyriaus ir „Imbariečių draugijos" organizuoto konkurso „Gražiausiais Velykų margutis“ nugalėtojus. Ačiū Jums už aktyvumą, geranoriškumą, už idėjos palaikymą, už dalyvavimą, už balsavimą, už kūrybą, už tradicijų puoselėjimą ir už bendrystę.
O dabar skelbiame nugalėtojus! 101 balsą, paspausdami po mėgstama fotografija „patinka“ ir kitus ženklus, Jūs skyrėte Danutės Bertašienės iš Žvainių margučiams. Antroje vietoje liko kūlupėniškės Laimos Vencevičienės ir jos sūnelių margučiai, sulaukę 70 Jūsų „patinka". Trečioje vietoje rikiuojasi Vidos Čižinauskaitės iš Babtų (Kauno r.) kūriniai, sulaukę 52 „patinka". Konkurso nugalėtojų lauks Žvainių skyriaus, „Imbariečių draugijos" ir Seimo narės Levutės Staniuvienės įsteigti prizai. Juos nugalėtojams įteiksime, kai baigsis karantinas ir bus saugu bendrauti!
Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė
|
 |
|
Labas, bičiuliai! Gal pas ką iš Jūsų sename albume puikuojasi fotografija, menanti gegužinių (šokių) tradiciją Salantų krašte (Juodupėnuose, Laiviuose, Pesčiuose, Leliūnuose, Imbarėje, Erlėnuose, Žvainiuose ar kituose aplinkiniuose kaimuose bei pačiuose Salantuose)?!
Pavasariui vis įgaunant pagreitį, mintyse jau keliaujame į gegužės mėnesį ir tęsiame virtualią kraštotyrinę veiklą. Dar visai netolimoje praeityje būta gegužinių tradicijos, į kurias rinkdavosi jaunimas, berželiais ir kitais įvairiais žolynais apsmaigstytose vietose vykdavo šokiai. Šią tradiciją dar tikrai mena mūsų senieji krašto gyventojai!
Labai tikimės, jog kokia sena fotografija ar įdomi istorija apie gegužinių tradiciją, jų metu vykusius šokius, dar yra užsilikusi pas Jus ir gali pasiekti dienos šviesą iš Jūsų artimųjų senų albumų ir prisiminimų. Senų fotografijų kopijų ir kitos informacijos laukiame el. p.:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Fotografijoje gegužinės Darbėnuose dalyviai 1930 m. (Kretingos muziejaus fotografija).
Salantų kultūros centro informacija
|
 |
Didžiausia ir labiausiai laukiama pavasario šventė yra Velykos, bet nereikėtų pamiršti ir kitos, ne mažiau nuotaikingos šventės – Atvelykio, kuri liaudyje dar vadinama mažosiomis arba vaikų Velykėlėmis. Šios šventės metu visas dėmesys skiriamas vaikams. Švęskime linksmai ir spalvingai drauge su visa šeima! Laivių skyrius kviečia šeimas dalyvauti konkurse „Velykinių ketureilių kūrimas”. Sukurtus ketureilius siųskite Rožei Žvinklienei į messenger programėlę nuo balandžio 17 d. iki 18 d., o balandžio 19 d. ketureiliai bus skelbiami FB puslapyje „Laivių bendruomenė”. Daugiausia „patinka” surinkusioms šeimoms bus įteikti prizai. Kviečiame aktyviai dalyvauti!
Laivių skyriaus vedėja Rožė Žvinklienė
|
 |
Žvainių skyriaus ir „Imbariečių draugijos“ organizuotas gražiausio Velykų margučio konkursas sulaukė didelio susidomėjimo. Konkursui gauta daug margučių fotografijų, tarp kurių net – stručio kiaušinių margučiai. Konkurso dalyvių geografija labai plati – nuo Zarasų iki Kauno, nuo Plungės iki Salantų, nuo Skuodo iki Kretingos, nuo Žvainių iki Kūlupėnų. Širdingai dėkojame visiems dalyviams išgirdusiems mūsų kvietimą! Konkursas vis dar tęsiasi, tad kviečiame aktyviai balsuoti už Jums patikusius margučius. Daugiausia „patinka“ ar „širdučių“ sulaukę margučiai bus apdovanoti prizais. Specialų prizą įsteigė ir Seimo narė Levutė Staniuvienė. Balsuoti reikia už kiekvieną nuotrauką atskirai. Balsavimas vyks iki Atvelykio.
Balsuoti už Jums patikusius margučius galite čia –https://www.facebook.com/vitalijaval
Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė
|
 |
|
Mieli saviveiklininkai,
užklupęs virusas smarkiai pakoregavo visų mūsų gyvenimus, sustabdė repeticijas. Džiaugiuosi, kad nepaisant visų negandų Jūsų entuziazmas neišblėso. Noriu padėkoti Jums, Žvainių skyriaus vokalinio ansamblio moterys, kad mokotės naujų dainų žodžius. Ačiū muzikantams vyrams, kurie savo naujas partijas repetuojate patys, konsultuodamiesi ir tarpusavyje, ir su manimi. Tikėkimės, jog greitai vėl galėsime grįžti į senas vėžes. Ačiū Daivai Stonkuvienei už sukurtus tekstus, jau ,,gimsta" naujos dainos. Optimizmo visiems ir tegul daina mūsų visų kasdienybėje randa savo vietą.
Žvainių skyriaus meno vadovas Antanas Žvinklys
|
 |
|
Sveikiname visus Salantų kultūros centro bičiulius, kolegas, lankytojus, kolektyvų ir ansamblių narius šv. Velykų proga! Taip pat siunčiame ir Salantų kultūros centro vokalinio ansamblio sveikinimą! Pasiklausykime karantino laikotarpiu padainuotos dainos Jums! Dėkojame meno vadovui Irmantui Norkui ir šauniosioms dainorėlėms už tai, kad ir šiuo nelengvu metu sugeba dainuoti kartu, kurti ir judėti pirmyn!
Dainos vaizdo įrašas
Salantų kultūros centro informacija
|
 |
|
Ar žinojote, kad šiais metais Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija įtraukta į Lietuvos nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą? Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicijai – beveik 400 metų. Šios maldos ir giesmės, skirtos apmąstyti Jėzaus kančią – Žemaitijoje paplitusi katalikiška liaudies pamaldumo praktika. Šiandien šias giesmes dar galime išgirsti per šermenis, mirusiųjų minėjimus, gavėnios metu. Žemaitijoje nuo seno buvo tradicija giedotojams pritarti pučiamaisiais instrumentais: posmas giesmės, po jo – širdį veriantis dūdų verksmas. Kalnų giesmės labai artimos žemaičių liaudies dainoms. Tradiciškai giedodavo vyrai ir moterys paeiliui, dabar giedama ir atskiromis grupėmis, ir kartu.
Salantų krašte iki šiol renkamasi giedoti Kalvarijos kalnų. Juodupėnų kaimo žmonės Žemaičių Kalvarijos kalnų giedoti buriasi į kultūros skyrių. Grupės vedantysis balsas – Stasys Gricius. Juodupėniškiai giedojimo tradicijas puoselėja nebe pirmą dešimtmetį ir siekia, kad ji nenutrūktų, kad paveldas išliktų ateities kartoms, stiprėtų susiformavusios tradicijos bei jų sklaida. Giedoti kalnų tradiciškai kviečia ir Laivių skyrius. Šiuo metu laiviškių vyrų vedantysis balsas – Anicetas Reika, o moterų – Irena Dobrovolskienė ir Irena Latakienė. Žvainių skyrius vietos gyventojus taip pat ne kartą kvietė giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnų.
Salantų kultūros centro giedotojų kolektyvas (vad. Danutė Venckienė) puoselėdami senąsias giedojimo tradicijas gavėnios ir advento laikotarpiu gieda Žemaičių Kalvarijos kalnus, gegužės mėnesį renkasi prie koplytėlių giedoti „Majų“. Prieš Vėlines giedamos senovinės giesmės kapinėse, pagerbiant mirusius.
O Jums siūlome pažiūrėti 2008 metų LRT laidos „Gyvenimo ratu su Zita Kelmickaite“ įrašą apie salantiškių Dapšauskų šeimą, tebesaugančią senąją tradiciją – triūbyti per didžiausias šventes, atlaidus, vestuves ir laidotuves! Pasižiūrėkite, nes tai unikalu!
Laidos įrašas
Taip pat siūlome užsukti į nuorodą apačioje ir paklausyti salantiškių Dapšauskų šeimos giedamų Žemaičių Kalvarijos kalnų!
Žemaičių Kalvarijos kalnų įrašas
|
|
|
.jpg)
