Kretingos rajono Salantų kultūros centras

Ar žinojote, kad šie 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais? Žvelgiant į Salantų praeitį, neabejotinai reikšmingą vietą užima žydų istorija. Salantuose apie XVII a. pradėję kurtis žydai, išgyvenę čia beveik 400 metų – tapo neatsiejama Salantų miesto gyvenimo dalimi, tačiau holokausto metu buvo visiškai sunaikinta. Kaip įprasminti šios bendruomenės atminimą, kada liko tik jų pėdsakai? Daug Salantų miesto urbanistinių erdvių, pastatų mena žydų istoriją, jų gyvenimus, darbus, iki šių dienų išliko kelios dešimtys fotografijų, užrašyti prisiminimai. Šiuo karantino laikotarpiu aktyviai generuojame idėjas, kaip visapusiškai bei inovatyviai pažvelgti į šį istorijos puslapį. Visada laukiame ir Jūsų pastebėjimų, pasiūlymų!
Fotografijoje – Salantų batų dirbtuvių savininko Balono Šmuilio (stovi prie sienos) ir batsiuvių portretas. Iš dešinės trečias sėdi Ignas Jucys. Salantai, apie 1928 m. Nežinomas fotografas. Kretingos muziejaus nuotrauka, IF 371.

Salantų kultūros centro informacija

Dar visai netolimoje praeityje, kada nebuvo kompiuterių, gyvavo tradicija – rašyti dainų sąsiuvinius, prisiminimus. Jums pateikiame vieną labai gražų pavyzdį – salantiškio, jau a.a. Antano Mikučio jaunystės dainų sąsiuvinį! Dar 2014 m. spėjome persifotografuoti šį rankraštį, kad liktų išsaugotas! Dar kartą visus kviečiame išnaudoti karantino laiką ir sudalyvauti virtualioje kraštotyrinėje veikloje. Puiki galimybė kiekvienam salantiškiui asmeniškai peržvelgti savo šeimos, artimųjų senus albumus, pakalbinti kartu gyvenančias močiutes, senelius, tėvus ir taip pamėginti atrasti mūsų Salantų istoriją menančių, galbūt dar nematytų fotografijų, dainų sąsiuvinių, užrašytų prisiminimų, negirdėtų istorijų ar įdomių faktų. Labai tikimės, jog kokia nors dar nežinoma sena fotografija ar įdomi istorija yra užsilikusi pas Jus ir gali pasiekti dienos šviesą iš Jūsų artimųjų senų albumų ir prisiminimų. Senų fotografijų kopijų ir kitos informacijos laukiame el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai !

Dainų sąsiuvinio fotogalerija I

Dainų sąsiuvinio fotogalerija II

Salantų  kultūros centro informacija

Tęsiant pažintį su senąja Salantų krašto istorija, norime atkreipti Jūsų dėmesį ir tuo pačiu pasidžiaugti, jog nemažas būrys mūsų kraštiečių dalyvauja atkuriamosios kuršių genties istorijos klubo „Pilsots“ veikloje ir aktyviai prisideda prie mūsų senųjų probočių atminimo išsaugojimo ir sklaidos! Atkuriami istoriniai kostiumai, ginkluotė, juvelyrika, buities reikmenys, puoselėjami senieji amatai, aktyviai dalyvaujama Lietuvos bei užsienio atkuriamosios istorijos festivaliuose, edukaciniuose užsiėmimuose visoje Lietuvoje! Anot pačių kraštiečių, dalyvavimas kuršių genties rekonstrukcijos veikloje stiprina vertybinį ryšį su savo kraštu, istorija, praplečia suvokimą, ir padeda keistis į gerąją pusę! Kviečiame pasižvalgyti po fotografijų albumą, tikrai pamatysite pažįstamų veidų, įdomios ir prasmingos veiklos akimirkų! Dar daugiau apie klubo ir mūsų kraštiečių veiklą galima sužinoti PILSOTS puslapyje Facebook: https://www.facebook.com/baltu.vikingai/

FOTOGALERIJA

p.s. šiais metais Salantų kultūros centras planuoja surengti ne vieną susitikimą su klubu „Pilsots“, tad tikrai bus galimybė su juo dar plačiau susipažinti ir sudalyvauti įdomiose veiklose!

Salantų kultūros centro informacija

Sakoma, jog neveltui balandžio mėnuo prasideda Tarptautine juokų ir melagių diena, kadangi šio mėnesio orai neretai iškrečia staigmenų, kada vietoje pavasarinės šilumos iškrenta sniegas ir spusteli šaltukas. Minint Tarptautinę juokų ir melagių dieną, kviečiame pažiūrėti Boriso Dauguviečio spektaklį ,,Žaldokynė“ I ir II dalis. Šiuo karantino laikotarpiu linkime neprarasti optimizmo ir šypsenų!

Žiūrėti nuorodą:

I d.:  https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/10758/spektaklis-borisas-dauguvietis-zaldokyne-i-d

II d.:  https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/10759/spektaklis-borisas-dauguvietis-zaldokyne-ii-d

Laivių skyriaus vedėja R. Žvinklienė

Šie metai – ne tik sunkių išbandymų metai, bet metai, dovanojantys Žvainių skyriaus vokalinio ansamblio 15 metų jubiliejų! Kadangi corona virusas daugumą iš mūsų „įkalino“ namuose, prie kompiuterių, tad kviečiame kartu pakeliauti prisiminimų takais. 2005 m. susikūrė folklorinis ansamblis „Imbarietės“, kuriam 10 metų vadovavo a.a. Aušra Dvarionienė. Ansamblis išgyveno daug gražių akimirkų, įsimintinų koncertų ir susitikimų. Nuo 2015 metų ansamblio vadovo vairą į savo rankas perėmė meno vadovas Antanas Žvinklys. Šis penkmetis irgi buvo labai „darbingas“ – daug išvykų, daug renginių, daug koncertų, daug užmegztų draugysčių su aplinkinių rajonų saviveiklininkų kolektyvais. Koncertuota net Lietuvos Respublikos Seime. Per visą ansamblio gyvavimo laikotarpį keitėsi ansamblio sudėtis, tačiau iki pat šiol visas buvusias ir esamas saviveiklininkes sieja graži draugystė. Širdingi padėkos žodžiai visoms dainininkėms, muzikantams ir vadovams. Ilgų dar gyvavimo metų Jums, brangieji!

Žiūrėti nuorodą: https://www.facebook.com/vitalijaval/media_set?set=a.2977941245591548&type=3

Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė

Salantai – gilią istoriją menantis ir įvairialypį kultūros paveldą išsaugojęs miestas. Okupacijos, karai, holokaustas, sovietmetis ištrynė iš atminties daug svarbių istorinių krašto detalių. Miestas turi gerai žinomus, ryškesnius simbolius  - Gaidžio koplyčia, bažnyčia, Salantų pyragas, tankas, garsioji Pakalnutė. Kaip Jūs galvojate, į kokius svarbius kraštui istorinius momentus, kultūros ir gamtos paveldo išteklius reikėtų atkreipti dėmesį? Kokie Jūsų identiteto, tapatybės ženklai siejant save su Salantais, gyvenant čia ar jau tik prisiminimais bei retkarčiais apsilankant šiame krašte? Laukiame Jūsų nuomonių, senų fotografijų kopijų, prisiminimų el.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

O šioje Kretingos muziejaus fotografijoje įamžintas pastatas Salantų miesto centre bei iš jo kyšantis balkonas, pro kurį veikiausiai kiekvienas esame praėjęs. Pastatas statytas 1927 metais. Jame tarpukariu veikė žydų kilmės verslininkės Eigės Melamedienės laikrodžių taisykla ir parduotuvė, komisas ir tarpininkavimo biuras. Dar visai neseniai ant pastato dar buvo galima pastebėti tarpukario atspindį, parduotuvės reklaminį užrašą – „E. MELAMEDIENĖS / [...] IR LAIKRODŽIŲ / PARDUOTUVĖ [...]“. Iš senųjų salantiškių prisiminimų, žvelgiant į šį balkoną, galima dar nukeliauti ir į tragiškajį pokario laiką, kada iš šio balkono NKVD’istai stebėdavo į aikštėje paniekai pamestus žuvusius miško brolius ir seses bei praeivių elgesį, ar koks praeivis nepravirks pamatęs ant gatvės grindinio savo sūnų, ar brolį, ar mylimąjį (fotografija: https://www.limis.lt/paieska/perziura/-/exhibit/preview/312359232?s_id=GPohaWeG3iDReyXx&s_ind=138&valuable_type=EKSPONATAS).

Salantų kultūros centro informacija

Pažvelgus į tarpukario Salantų fotografijas, akivaizdžiai pastebima, jog anuomet, kaip ir šiandienos Salantuose, būta daug parduotuvių. Keliaujame 100 metų atgal į Salantus ir pabandome pagalvoti, kokia vieta šioje fotografijoje įamžinta? Fotografijoje dešinėje Balano odų ir gatavų apavalų parduotuvė, šalia traktierius (užeiga, nakvynės namai su maitinimu), Salantai, XX a. 2 deš. Fot. S. Jonutis. Nuotr. iš P. Vaniuchino archyvo. Dar daugiau fotografijų apie Salantų parduotuvės galite išvysti šioje nuorodoje: http://salantiskis.lt/…/detail/536-salant-parduotuves-tarpu…
O grįžtant į nūdieną bei tęsiantis karantinui, primename, jog viešose vietose būtina dėvėti medicinines kaukes (nesant galimybės dėvėti medicininę kaukę – medžiaginę kaukę, dengiančią nosį ir burną). Rekomenduojama gyventojams viešose vietose, kur liečiami daiktai, dėvėti vienkartines pirštines. Taip pat gyventojai yra įpareigojami vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis saugaus atstumo (ne mažiau kaip 2 metrai ir ne ilgiau kaip 15 minučių), griežtai laikytis asmens higienos reikalavimų (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas).

Salantų kultūros centro informacija